12 klasės kalbėjimas 2016 metai.
Potemės tema: 7. Žmogaus prigimties prieštaringumas Lietuvos literatūroje (Motiejus Kazimieras Sarbievijus ir kt.). Nr. 7
Prisiminkime kad ir pirmąją lietuvišką knygą – Mažvydo „Katekizmą“ – tai buvo religinio (krikščioniško) pobūdžio leidinys. Jei ne religija, literatūros sklaida, ko gero, būtų labai užsitęsusi, nes būtent dvasininkai ir vienuoliai ilgai buvo svarbiausi knygų kūrėjai, leidėjai, perrašinėtojai (vėliau spausdintojai), populiarintojai. Vis dėlto šiandien kalbėsiu ne visai apie tai. Temos pavadinimas formuoja gan sudėtingą dilemą: kokia yra religijos įtaka ne pačiai literatūrai –rašymui ir leidybai, o jos tematikai? Konkrečiai temoje susitelkiama į asmenybės išsilaisvinimo temą. Manau, norima pasakyti, kad visuomet literatūroje ir gyvenime yra du keliai – kelias su Dievu, kuris yra periimamas sykiu su tradicijomis ir kelias su Dievu, kuomet jį atrandi pats. Taigi kalbėsiu apie to dieviškumo ir išsilaisvinimo paieškas lietuvių literatūroje. Daugiausia remsiuosi baroko laikotarpio poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus biografija ir poezija, taip pat ir vėlesnių kūrėjų, kurie vienaip ar kitaip buvo susiję su dievoieškos temomis, literatūriniais veikalais. Savo kalbą papildysiu sąsajomis su istoriniu kontekstu, literatūrine kritika ir taip pat remsiuosi savo asmenine kultūrine patirtimi.