12 klasės kalbėjimas 2016 metai.
Potemės tema: 9. Žemdirbiškos kultūros aktualizavimas XX a. II pusės lietuvių literatūroje (Kazys Bradūnas ir kt.). Nr. 9
Klasikiniuose lietuvių literatūros kūriniuose, paremtuose agrarine pasaulėvoka, kalbama apie svarbiausias vertybes. Lietuvių valstietija pasižymėjo ypatingu darbštumu, religingumu ir meile tautai. Šios dorybės akcentuojamos ir Kristijono Donelaičio epinėje didaktinėje poemoje „Metai“. Kristijonas Donelaitis ― XVIII amžiaus klasikas, Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradinininkas. Įkvėptas to meto Apšvietos idėjų lavintis ir šviesti kitus, poetas visą gyvenimą paskyrė valstiečių ugdymui. Klebonaudamas Tolminkiemio parapijoje, K. Donelaitis savo parapijiečius, lietuvių valstiečius baudžiauninkus pamokslais ragino mylėti gimtą žodį ir kalbą, gynė jų teises, skatino orumą. Šios idėjos vėliau sugulė į „Metus“. Žemdirbiška pasaulėjauta grįstas kūrinys vaizduoja rytų Prūsijos lietuvių valstiečių, vadinamų būrų gyvenimą Vyžlaukio valsčiuje Poetas kūrinyje akcentuoja pagrindines dorybes: darbą, religiją ir patriotiškumą. Darbas, pasak K. Donelaičio ― žmogaus vertės matas. Tai pagrindinis būro gyvenimo palydovas, pareikalaudavęs daugiausia laiko, tačiau kartu suteikdavęs stiprybės, nes valstietis, visą laiką gamtoje praleisdamas, niekada nesirgdavo poniškomis ligomis („ Rodos sveiks kūns, kuris vis šokinėdams nutveria darbus/Yr didžiausi bei brangiausi dovana“). Darbai buvo nulemti gamtos kalendoriaus. Pavasarį reikėdavo mėžti mėšlą, vasarą laukė šienapjūtė, į kurią būrai eina su dideliu džiaugsmu ( „<…> visur rėksmai „šok, kirsk, grėbk, krauk“ pasidarė) rugiapjūtė ir mėšlavėžis, kuriuo rašytojas siekė parodyti, kad net purviniausią darbą būrai atlieka su dideliu atsidavimu.