Potemės 2016

Geriausiai Balį Sruogą visada prisiminsime kaip romanistą,tiksliau vieno memuarų romano „Dievų miškas“ autorių. Tačiau dar iki atsidūrimo Štufhofo koncentracijos stovykloje ir šio romano atsiradimo, Sruoga buvo poetas-simbolistas, dramaturgas, teatro, tautosakos specialistas, taip pat rašė literatūros kritiką – tam tikra prasme publicistiką. Taigi šioje kalboje vis dėlto norėčiau sutikti su temos … Daugiau…

Gimtasis žodis – tai vienas iš pačių didžiausių turtų, kuriuo bet kuri valstybė ar tauta gali didžiuotis. Ir viena iš didžiausių vertybių yra tai, kad šiuolaikiniai žmonės gali ją laisvai reikšti savo kasdieniame gyvenime. Nuo pat senovės gimtoji kalba buvo išaukštinama, gerbiama ir visais įmanomais būdais ginama. Knygnešiai aukojo savo … Daugiau…

Trečiasis argumentas, pagrindžiantis gimtosios kalbos įdomumą – tai faktas, kad pirmoji lietuviška knyga buvo išleista 1547 metais, Karaliaučiuje. Šios knygos autorius yra Martynas Mažvydas. Mane šis faktas sudomino todėl, kad pirmoji knyga buvo religinio pobūdžiio. Martynas Mažvydas buvo liuteronos – reformatas, ir savo pirmoje lietuviškoje knygoje rašė būtent apie religiją, … Daugiau…

Kūryba – tai žmogaus saviraiškos būdas, leidžiantis kiekvienam asmeniui kurti ir sukurti kažką unikalaus, išreikšti savo mintis, emocijas, išgyvenimus. Tikra, nuoširdi kūryba išlieka per amžius. Tokių pavyzdžių apstu literatūroje. Tai leidžia kitoms kartoms suprasti, kad tik nuoširdžiai kuriamas kūrinys, į kūrį įdedama daug darbo, laiko, pastangų ir jėgų gali tikėtis … Daugiau…

Veikėjų paveikslai įkūnija ne tik skirtingas idėjas, bet ir pašiepia neigiamas lietuvio charakterio savybes, tokias kaip naivumas, kritinio mąstymo stoka, neapykanta kitataučiams, pasipūtimas, agresyvumas, priešiškumas kaimynams. Taigi, herojiškas, romantizuotas ar žemdirbio paveikslas, būdingas klasikinei literatūrai, modernaus rašytojo nebetenkina. Pjesėje vartojama stilizuota tarpukario laikų kalba kelia juoką ir iš dabarties perspektyvos … Daugiau…

Kyla klausimas, kas svarbiau tiek literatūroje, tiek gyvenime – bendruomenė ar individas? Galima teigti, kad abu, nes yra vienas nuo kito neatsiejami. Atskirti individai sudaro bendruomenę. Kiekviena bendruomenė, kiekviena žmonių grupė prasideda nuo vieno žmogaus – individo. Tačiau joks individas negali egzistuoti pats sau – jo elgesį, įpročius, pažiūras formuoja … Daugiau…

Prisiminkime kad ir pirmąją lietuvišką knygą – Mažvydo „Katekizmą“ – tai buvo religinio (krikščioniško) pobūdžio leidinys. Jei ne religija, literatūros sklaida, ko gero, būtų labai užsitęsusi, nes būtent dvasininkai ir vienuoliai ilgai buvo svarbiausi knygų kūrėjai, leidėjai, perrašinėtojai (vėliau spausdintojai), populiarintojai. Vis dėlto šiandien kalbėsiu ne visai apie tai. Temos … Daugiau…

Koks žmogus gali vadinti save stipriu? Tas kuris gali pakelti šimtą ar du šimtus kilogramų sveriančius svarmenis? Ar tas kuris gali apginti savo mylimą merginą ar kitą artimą žmogų nuo užpuolikų? Taip, visi šie pavyzdžiai rodo stiprius žmones, tačiau fiziškai stiprius. Žmogus gali būti stiprus tiek fiziškai, tiek protiškai. Tas, … Daugiau…

Klasikiniuose lietuvių literatūros kūriniuose, paremtuose agrarine pasaulėvoka, kalbama apie svarbiausias vertybes. Lietuvių valstietija pasižymėjo ypatingu darbštumu, religingumu ir meile tautai. Šios dorybės akcentuojamos ir Kristijono Donelaičio epinėje didaktinėje poemoje „Metai“. Kristijonas Donelaitis ― XVIII amžiaus klasikas, Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradinininkas. Įkvėptas to meto Apšvietos idėjų lavintis ir šviesti … Daugiau…

Jonas Avyžius – publicistas, liaudies sovietmečio rašytojas prozininkas. Svarbiausi mums kūriniai yra  Kaimas kryžkelėje”, “Sodybų tuštėjimo metas”. Už “Sodybų tuštėjimo metas” rašytojui paskirta Lenino premija (labai didelis įvertinimas). Labiausiai išsiskiria kaip tautos etnines egzistencines problemas keliantis kūrinys. Epinis pasakojimas ypač dera su psichologizmu ir apmąstymų aistra. Romane atskleista svetimųjų priespaudos … Daugiau…

Dar viena problema , kuri buvo aktuali Antikos , ir taip pat šiais laikais  , tai tėvų ir vaikų santykių problemos. Jos nagrin4jamos ir Antikos mituose. Dažnokai tėvų ir vaikų geri ar bent jau vidutiniški santykiai ima griūti. O  griūna todėl , kad paauglys dažniau klauso ne tėvų nuomonės , … Daugiau…

Balys Sruoga (1896-1947m) – vienas žymiausių lietuvių rašytojų, prozininkas, poetas, kritikas, dramaturgas, prozininkas, literatūros ir tautosakos tyrėjas, kurio literatūrinis palikimas skaitytojus stebina ne tik menine skvarba, individualumu, bet ir įvairove. Balys Sruoga perėmė simbolizmo – ekspresionizmo – neoromantizmo idėjas. Rašytojas debiutavo 1911m. Straipsniais, eilėraščiais ,o vėliau susižavėjęs simbolizmu išleido pirmuosius … Daugiau…

Visais amžių laikotarpiais egzistavo literatūra. Prieš atsirandant raštui, literatūra buvo sekamos pasakos bei mitai. Paskui, atradus būdus visą tai įrašyti, buvo kuriamos istorijos, romanai, poemos irkiti literatūros veikalai, kurie buvo užrašomi į knygas. Taip ir atsirado mums gerai žinoma literatūra. Ji puikiai iliustruoja to amžiaus žmonių gyvenimą. Mat rašytojas, gyvenęs … Daugiau…

Šiuolaikinė Lietuva garsėja savo krepšininkais, plaukimo čempione Rūta Meilutyte ir cepelinais. Ir tai tikrai traukia kitų šalių turistus. Tačiau reiktų pagalvoti ir apie tai, kokį pačio lietuvio, kaip asmenybės, vaizdą darome kitoms tautoms. Visos tautos yra kažkuo išskirtinės. Ispanai garsėja savo aukštu temperamentu. Islamo šalys yra itin religingos. Kinai puoselėja … Daugiau…

Ezopo kalba – tai metaforų, aliuzijų, stilistikų žaismas daugiaprasmėje kūryboje, sovietinės valdžios cenzūros ribų neperžengimas, bet kartu nacionalinių vertybių skatinimo būdas. Ezopo kalba – skirta slaptam kūrėjo ir skaitytojo, klausytojo pokalbiui. Ezopo kalba – tai būdas nepasiduoti Maskvos brukamai rusinimo politikai. Meno visuomenės atrastas būdas prisibelsti į tautinį sąmoningumą.

Ką žmogus jaučia, kai praranda kažką labai svarbaus? Nusivylimą? Liudesį? Netektį? Bejėgiškumą? Taip, visi šie jausmai puikiai apibūdiną tokio žmogaus jausmus. Taip pat žmogus būna visiškai pasimetęs ir praradęs visas savo jėgas. Tai yra visiškai normalūs jausmai. Tačiau būtent tokia praradimai priverčia iš naujo pažiūrėti į tokius kasdienius ir bereikšmius … Daugiau…

Dvidešimtajame amžiuje pasaulis išgyveno du karus; išgyventi jų siaubo akivaizdoje padėjo tik juokas – humoras ir ironija, apskritai bet koks žaismingumas. Tik žiūrint į pasaulį taip truputį „kreivai“ – ironiškai – buvo įmanoma išlikti žmogumi. Tai įrodo ir literatūriniai moderniosios lietuvių prozos pavyzdžiai. Literatūriniais pavyzdžiais pagrįsti teiginį, kad XXa. tik … Daugiau…

„Tėvas – šeimos maitintojas“ yra teiginys, kurį galima suprasti dvejopai. Vienu atveju akivaizdesnis motinos šeimoje pranašumas (dėl jos glaudesnio ryšio su vaikais, daugiau praleidžiamo laiko namie ir pan.), kitu – tėvo, kaip neginčijamo autoriteto, kurio paveikslas ir nuomonė išlieka visą tolesnį gyvenimą. Be to, galima pastebėti ir tai (remiantis aptartais … Daugiau…

XIXa. pab. – XXa. pradž. Lietuva išgyveno ypatingą laikotarpį – Tautinį atgimimą. Prieš kalbant apie temos pavadinime minimą aspektą – darbščius, veiklius žmones, kurie turėjo didžiausios įtakos kultūros ir visuomenės vystymuisi, reikia aptarti pačią Tautinio atgimimo sąvoką. Tautinis atgimimas – XIX a. pr. prasidėjęs lietuvių tautinių jausmų gaivinimo ir ugdymo … Daugiau…

Visų pirma, manau, kad tikslinga būtų apžvelgti, kas yra tautosaka. Tautosaka – konkrečiai įvardijama kaip liaudies kūryba. Ji gali būti dainuojamoji ar pasakojamoji. Niekam ne paslaptis, kad tai – vienas reikšmingiausių tautos kultūros reiškinių, kurį galima pavadinti jos sielos veidrodžiu. Ši meno rūšis išlieka gyva per amžius, kadangi yra perteikiama … Daugiau…

Pirmiausia reikia aptarti lietuvių kalbos svarbą, kaip visuomenės vienybės pagrindą. Apkalbėti kalbos bruožus ir istoriją, juk lietuvių kalba yra laikoma viena seniausių kalbų pasaulyje. Prisiminti okupacinius  laikus, kai mūsų tautą norėta nustumti į užmarštį, buvo stengiamasi sunaikinti mūsų kalbą ir kaip mūsų protėviai kovojo dėl jos išsaugojimo. Pateikti knygnešius kaip … Daugiau…

Aptarti pačio pasakymo esmę. Aptarti kaip žmogaus kalbą, kaip išsilavinimo, išminties, požiūrio, supratimo ir išsiauklėjimo indikatorių. Bendravimo stilius, manieros, bei tam tikrų pasakymų ar žodžių naudojimas mums nusako apie žmogaus nusiteikimą, požiūrį į tam tikras situacijas ar asmenis. Pateiktu pavyzdžių kokia kalba dažniausiai kelia žmonių pasipiktinimą, tai yra necenzūrinių žodžių … Daugiau…

Pradėti galima nuo knygų naudos žmogui, kuo knygų skaitymas yra naudingas. Pereinant prie skirtingų žandrų pagal kiekvieno polinkį ir aptarti kokio žandro knygos vyrauja mokyklos mokymo programoje, o kokios labiau patinka šiuolaikiniam jaunimui. Pateikti mokinių nuomonę ar jiems patinka privalomi literatūros skaitiniai? Galbūt mokinys mieliau rinktųsi skaitymui kitokias knygas. Galime … Daugiau…

Pirmiausia aptarti patį institutą, vykdomą veiklą ir jos teikiamą nauda. Apkalbėti Lietuvių kalbos instituto parengtus skaitmeninius kalbos išteklius, kam ir kodėl jie naudingi, kas juos parengė. Išsirinkti kelis išteklius apie kuriuos būtų galima daugiau kalbėti. Pavyzdžiui mokomieji žaidimai, kokie jie, į ką yra orientuoti, kokia nauda teikia mokinių mokymuisi. Kaip … Daugiau…

Aptarti, kas apskritai yra tie naujažodžiai, kas juos sugalvoja, kam jie reikalingi. Susirasti keletą naujų žodžių, aprašyti jų atsiradimo priežastį ir funkciją. Pateikti jų panaudojimo galimybes kasdienėje kalboje. Išsakyti nuomonę apie tai kiek nauji žodžiai prigyja visuomenės kalbose. O jei neprigyja tai kodėl? Aptarti anglų kalbos įsiveržimą į šių dienų … Daugiau…

Pirmiausia aptarti pačio raštingumo sąvoką šiandien ir seniau, kaip ji pasikeitė. Kokios šiandieninės informacinės technologijos turi įtakos žmonių raštingumui, ar raštingumo lygis kyla ar smunka. Jei smunka , jūsų nuomonė kodėl taip yra. Pagal ką ir kas sprendžia apie raštingumą šalyje. Kokia įtaką žmogui turi mobilūs telefonai ir socialiniai tinklai, … Daugiau…

Aptarti kalbą kaip svarbiausia kultūros dalį, kad išnykus kalbai išnyksta ir dalis ar visa kultūra. Aptarti kokios yra dažniausios kalbų nykimo priežastys, kodėl jų tūkstančiai jau išnykę, o kitos jau prie išnykimo ribos, tai yra kolonizacijos, politikos ir ekonomikos padaryta žala.? Pateikti pavyzdžių kalbų, kuriomis kalba labai mažai žmonių, tokių … Daugiau…

Supažindinti su Europos kalbų diena, aptarti kokiu tikslu ir kaip ji švenčiama. Aptarti jos tikslus ir teikiamą informaciją. Šių dienų pasaulio tendencijos tiek politiniame, ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime, kuo ir kaip tai susiję su užsienio kalbų mokėjimu. Aptarti šiandieninė darbo rinką ir pagrindinius reikalavimus – tai kalbų mokėjimas. Darbo … Daugiau…

Aptarti kur ir kokias nelietuviškas iškabas ar pavadinimus sutinkam, pavyzdžiui ,, Maxima‘‘, ar tai turi įtakos mūsų įpročiams ten lankytis, ar jos pavadinimas kitose šalyse kinta ar išlieka toks pats, ar mums sudarytų sunkumų jei pavadinimas kitoje šalyje skirtųsi. Ar svetimos kalbos pavadinimai iškabose, klaidina mus apie jų teikiamas prekes … Daugiau…

Pirmiausia aptarti kas yra taisyklinga ir turtinga žmogaus kalba. Kaip turtingas žmogaus žodynas yra rodiklis į žmogaus įsilavinimą, inteligenciją, bei apsiskaitymą. Aptarti, kur ir kaip mes susiduriame su mums nežinomų reikšmių žodžiais. Sudėtingesnių reikšmių žodžius galime rasti lietuvių kalbos žodynuose. Kas kartą atrasdami naują žodį praplečiame savo asmeninį žodynėlį. Aptarti … Daugiau…