Patarimai ir potemių pavyzdžiai rašantiems kalbėjimą
12 klasės kalbėjimo potemių pavyzdžiai ir patarimai rašantiems kalbėjimo potemę. Siekite geriausio ir gaukite geriausius įvertinimus kalbėjimo įskaitoje.
Geriausiai Balį Sruogą visada prisiminsime kaip romanistą,tiksliau vieno memuarų romano „Dievų miškas“ autorių. Tačiau dar iki atsidūrimo Štufhofo koncentracijos stovykloje ir šio romano atsiradimo, Sruoga buvo poetas-simbolistas, dramaturgas, teatro, tautosakos specialistas, taip pat rašė literatūros kritiką – tam tikra prasme publicistiką. Taigi šioje kalboje vis dėlto norėčiau sutikti su temos … Daugiau…
Gimtasis žodis – tai vienas iš pačių didžiausių turtų, kuriuo bet kuri valstybė ar tauta gali didžiuotis. Ir viena iš didžiausių vertybių yra tai, kad šiuolaikiniai žmonės gali ją laisvai reikšti savo kasdieniame gyvenime. Nuo pat senovės gimtoji kalba buvo išaukštinama, gerbiama ir visais įmanomais būdais ginama. Knygnešiai aukojo savo … Daugiau…
Trečiasis argumentas, pagrindžiantis gimtosios kalbos įdomumą – tai faktas, kad pirmoji lietuviška knyga buvo išleista 1547 metais, Karaliaučiuje. Šios knygos autorius yra Martynas Mažvydas. Mane šis faktas sudomino todėl, kad pirmoji knyga buvo religinio pobūdžiio. Martynas Mažvydas buvo liuteronos – reformatas, ir savo pirmoje lietuviškoje knygoje rašė būtent apie religiją, … Daugiau…
Kūryba – tai žmogaus saviraiškos būdas, leidžiantis kiekvienam asmeniui kurti ir sukurti kažką unikalaus, išreikšti savo mintis, emocijas, išgyvenimus. Tikra, nuoširdi kūryba išlieka per amžius. Tokių pavyzdžių apstu literatūroje. Tai leidžia kitoms kartoms suprasti, kad tik nuoširdžiai kuriamas kūrinys, į kūrį įdedama daug darbo, laiko, pastangų ir jėgų gali tikėtis … Daugiau…
Veikėjų paveikslai įkūnija ne tik skirtingas idėjas, bet ir pašiepia neigiamas lietuvio charakterio savybes, tokias kaip naivumas, kritinio mąstymo stoka, neapykanta kitataučiams, pasipūtimas, agresyvumas, priešiškumas kaimynams. Taigi, herojiškas, romantizuotas ar žemdirbio paveikslas, būdingas klasikinei literatūrai, modernaus rašytojo nebetenkina. Pjesėje vartojama stilizuota tarpukario laikų kalba kelia juoką ir iš dabarties perspektyvos … Daugiau…
Kyla klausimas, kas svarbiau tiek literatūroje, tiek gyvenime – bendruomenė ar individas? Galima teigti, kad abu, nes yra vienas nuo kito neatsiejami. Atskirti individai sudaro bendruomenę. Kiekviena bendruomenė, kiekviena žmonių grupė prasideda nuo vieno žmogaus – individo. Tačiau joks individas negali egzistuoti pats sau – jo elgesį, įpročius, pažiūras formuoja … Daugiau…
Prisiminkime kad ir pirmąją lietuvišką knygą – Mažvydo „Katekizmą“ – tai buvo religinio (krikščioniško) pobūdžio leidinys. Jei ne religija, literatūros sklaida, ko gero, būtų labai užsitęsusi, nes būtent dvasininkai ir vienuoliai ilgai buvo svarbiausi knygų kūrėjai, leidėjai, perrašinėtojai (vėliau spausdintojai), populiarintojai. Vis dėlto šiandien kalbėsiu ne visai apie tai. Temos … Daugiau…
Koks žmogus gali vadinti save stipriu? Tas kuris gali pakelti šimtą ar du šimtus kilogramų sveriančius svarmenis? Ar tas kuris gali apginti savo mylimą merginą ar kitą artimą žmogų nuo užpuolikų? Taip, visi šie pavyzdžiai rodo stiprius žmones, tačiau fiziškai stiprius. Žmogus gali būti stiprus tiek fiziškai, tiek protiškai. Tas, … Daugiau…
Klasikiniuose lietuvių literatūros kūriniuose, paremtuose agrarine pasaulėvoka, kalbama apie svarbiausias vertybes. Lietuvių valstietija pasižymėjo ypatingu darbštumu, religingumu ir meile tautai. Šios dorybės akcentuojamos ir Kristijono Donelaičio epinėje didaktinėje poemoje „Metai“. Kristijonas Donelaitis ― XVIII amžiaus klasikas, Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradinininkas. Įkvėptas to meto Apšvietos idėjų lavintis ir šviesti … Daugiau…
Jonas Avyžius – publicistas, liaudies sovietmečio rašytojas prozininkas. Svarbiausi mums kūriniai yra Kaimas kryžkelėje”, “Sodybų tuštėjimo metas”. Už “Sodybų tuštėjimo metas” rašytojui paskirta Lenino premija (labai didelis įvertinimas). Labiausiai išsiskiria kaip tautos etnines egzistencines problemas keliantis kūrinys. Epinis pasakojimas ypač dera su psichologizmu ir apmąstymų aistra. Romane atskleista svetimųjų priespaudos … Daugiau…
Dar viena problema , kuri buvo aktuali Antikos , ir taip pat šiais laikais , tai tėvų ir vaikų santykių problemos. Jos nagrin4jamos ir Antikos mituose. Dažnokai tėvų ir vaikų geri ar bent jau vidutiniški santykiai ima griūti. O griūna todėl , kad paauglys dažniau klauso ne tėvų nuomonės , … Daugiau…
Balys Sruoga (1896-1947m) – vienas žymiausių lietuvių rašytojų, prozininkas, poetas, kritikas, dramaturgas, prozininkas, literatūros ir tautosakos tyrėjas, kurio literatūrinis palikimas skaitytojus stebina ne tik menine skvarba, individualumu, bet ir įvairove. Balys Sruoga perėmė simbolizmo – ekspresionizmo – neoromantizmo idėjas. Rašytojas debiutavo 1911m. Straipsniais, eilėraščiais ,o vėliau susižavėjęs simbolizmu išleido pirmuosius … Daugiau…
Visais amžių laikotarpiais egzistavo literatūra. Prieš atsirandant raštui, literatūra buvo sekamos pasakos bei mitai. Paskui, atradus būdus visą tai įrašyti, buvo kuriamos istorijos, romanai, poemos irkiti literatūros veikalai, kurie buvo užrašomi į knygas. Taip ir atsirado mums gerai žinoma literatūra. Ji puikiai iliustruoja to amžiaus žmonių gyvenimą. Mat rašytojas, gyvenęs … Daugiau…
Šiuolaikinė Lietuva garsėja savo krepšininkais, plaukimo čempione Rūta Meilutyte ir cepelinais. Ir tai tikrai traukia kitų šalių turistus. Tačiau reiktų pagalvoti ir apie tai, kokį pačio lietuvio, kaip asmenybės, vaizdą darome kitoms tautoms. Visos tautos yra kažkuo išskirtinės. Ispanai garsėja savo aukštu temperamentu. Islamo šalys yra itin religingos. Kinai puoselėja … Daugiau…
Ezopo kalba – tai metaforų, aliuzijų, stilistikų žaismas daugiaprasmėje kūryboje, sovietinės valdžios cenzūros ribų neperžengimas, bet kartu nacionalinių vertybių skatinimo būdas. Ezopo kalba – skirta slaptam kūrėjo ir skaitytojo, klausytojo pokalbiui. Ezopo kalba – tai būdas nepasiduoti Maskvos brukamai rusinimo politikai. Meno visuomenės atrastas būdas prisibelsti į tautinį sąmoningumą.
Ką žmogus jaučia, kai praranda kažką labai svarbaus? Nusivylimą? Liudesį? Netektį? Bejėgiškumą? Taip, visi šie jausmai puikiai apibūdiną tokio žmogaus jausmus. Taip pat žmogus būna visiškai pasimetęs ir praradęs visas savo jėgas. Tai yra visiškai normalūs jausmai. Tačiau būtent tokia praradimai priverčia iš naujo pažiūrėti į tokius kasdienius ir bereikšmius … Daugiau…
Dvidešimtajame amžiuje pasaulis išgyveno du karus; išgyventi jų siaubo akivaizdoje padėjo tik juokas – humoras ir ironija, apskritai bet koks žaismingumas. Tik žiūrint į pasaulį taip truputį „kreivai“ – ironiškai – buvo įmanoma išlikti žmogumi. Tai įrodo ir literatūriniai moderniosios lietuvių prozos pavyzdžiai. Literatūriniais pavyzdžiais pagrįsti teiginį, kad XXa. tik … Daugiau…
„Tėvas – šeimos maitintojas“ yra teiginys, kurį galima suprasti dvejopai. Vienu atveju akivaizdesnis motinos šeimoje pranašumas (dėl jos glaudesnio ryšio su vaikais, daugiau praleidžiamo laiko namie ir pan.), kitu – tėvo, kaip neginčijamo autoriteto, kurio paveikslas ir nuomonė išlieka visą tolesnį gyvenimą. Be to, galima pastebėti ir tai (remiantis aptartais … Daugiau…
XIXa. pab. – XXa. pradž. Lietuva išgyveno ypatingą laikotarpį – Tautinį atgimimą. Prieš kalbant apie temos pavadinime minimą aspektą – darbščius, veiklius žmones, kurie turėjo didžiausios įtakos kultūros ir visuomenės vystymuisi, reikia aptarti pačią Tautinio atgimimo sąvoką. Tautinis atgimimas – XIX a. pr. prasidėjęs lietuvių tautinių jausmų gaivinimo ir ugdymo … Daugiau…
Visų pirma, manau, kad tikslinga būtų apžvelgti, kas yra tautosaka. Tautosaka – konkrečiai įvardijama kaip liaudies kūryba. Ji gali būti dainuojamoji ar pasakojamoji. Niekam ne paslaptis, kad tai – vienas reikšmingiausių tautos kultūros reiškinių, kurį galima pavadinti jos sielos veidrodžiu. Ši meno rūšis išlieka gyva per amžius, kadangi yra perteikiama … Daugiau…
5. „Vaizdinga pasakymo forma negali būti graži, jei to pasakymo turinys neetiškas“ (kalbininkė Regina Koženiauskienė). Įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais. Lietuvių kalbėjimo potemė 12 klasei Nr. 5. Kalbininkės Reginos Koženiauskienės teiginys apie vaizdingą pasakymo formą priverčia susimastyti – o kas gi žmogui yra kalbos grožis? Ar vien kalbos … Daugiau…
9. Šiuolaikinėje literatūroje ryškėja naujas garsą, vaizdą ir poeziją jungiantis audiovizualinės poezijos žanras. Ar tokio pobūdžio menų sintezė praplečia ar susiaurina kalbos galimybes? Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais. Lietuvių kalbėjimo potemė 12 klasei Nr. 9. Poezija – visais laikais populiarus literatūros žanras. Šiuolaikinėje literatūroje poezija atsiskleidžia kitomis spalvomis. Mūsų gyvenimas pripildytas … Daugiau…
8. Rašytojas Česlovas Milošas teigė, kad lietuvių tauta, „pralaimėjusi istorijoje, dar kartą gimė iš filologijos“. Paaiškinkite, kaip suprantate šią Č. Milošo mintį. Pritarkite jai arba ją paneikite, remdamiesi lietuvių kultūros ir kalbos istorijos pavyzdžiais. Lietuvių kalbėjimo potemė 12 klasei Nr. 8. Lietuvių tauta per ilgus metus patyrė daug pergalių ir … Daugiau…
21. Rašytoja Danutė Kalinauskaitė mano, „kad būtent trumpuoju žanru, novele, testuotina rašytojo praba“. Remdamiesi šiuolaikinės lietuvių prozos pavyzdžiais, pritarkite šiai minčiai arba ją paneikite. Lietuvių kalbėjimo potemė 12 klasei Nr. 21. Visais laikais senovėje ir mūsų dienomis gausu rašytojų ir poetų. Jie savo kūrinius užrašo įvairiausiais literatūriniais žanrais. Šioje kalboje … Daugiau…
15. Poetas Vladas Braziūnas teigia: jei jis būtų Valstybinės kalbos komisijos vadovas, tai būtų nenuolaidus kalbos „vartotojams“, vis siūlantiems supaprastinti, sumoderninti senąją mūsų kalbą. Pateikite savo viziją, ko siektumėte, jeigu būtumėte Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vadovas. Lietuvių kalbėjimo potemė 12 klasei Nr. 15. Šiandien lietuvių kalba patiria nemenką spaudimą tiek … Daugiau…
27. Kokią įtaką kūrybos vertinimui skirtingais laikotarpiais daro rašytojo dalyvavimas viešajame gyvenime? Savo mintis pagrįskite Lietuvos literatūros pavyzdžiais. Lietuvių kalbėjimo potemė 12 klasei Nr. 27. Dalyvavimas viešajame gyvenime kaip ir kiekvienam žmogui taip ir rašytojui neabejotinai daro didelę įtaką. Vieši žmonės yra stebimi visuomenės lyg pro padidinamą stiklą. Jų asmeninio … Daugiau…
24. Poeto paskirtis – „tiesą liudyti“ ir „raudoti už tą raudot negalintį“ (Jonas Aistis). Įvertinkite, ar tokia rašytojo laikysena reikalinga šiandien. Savo mintis pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais. Lietuvių kalbėjimo potemė 12 klasei Nr. 24. Poetai ir rašytojai – tai intelektuali visuomenės dalis, kuri vadovaujasi aukštomis vertybėmis ir ypatingai jaučia, jei … Daugiau…
22. Šiandien esė žanrą yra išmėginę daugelis lietuvių rašytojų, o esė knygos pakliūva į skaitomiausių sąrašus. Kaip paaiškintumėte tokį esė populiarumą? Savo mintis pagrįskite literatūros pavyzdžiais. Lietuvių kalbėjimo potemė 12 klasei Nr. 22. Šiandien knygynuose kalime rasti daugybę knygų visomis temomis. Kasmet išleidžiami tūkstančiai naujų knygų. Paskutiniu metu pastebimas didelis … Daugiau…
18. Lietuvos raštijoje ir literatūroje pastebima tautinio tapatumo sampratos kaita. Ar svarbu pažinti šį istorinį procesą? Savo nuomonę pagrįskite literatūros pavyzdžiais. Lietuvių kalbėjimo potemė 12 klasei Nr. 18. Pasaulyje nuolat matome vienokius ar kitokius pokyčius. Ne išimtis ir tautinio tapatumo samprata, kurios kaitą galime stebėti Lietuvos raštijoje ir literatūroje. Kai … Daugiau…
12. Neseniai knygynai kvietė skaityti šiuolaikinių lietuvių autorių knygas tokiais žodžiais: „Pagalvok, kiek mažai pasaulyje žmonių, mąstančių lietuvių kalba. <…> Tu – vienas iš nedaugelio, kurio mintys skamba lietuviškai.“ Paaiškinkite, ką reiškia priklausyti mažai kalbinei bendruomenei, kaip jūs vertinate tokią priklausomybę. Lietuvių kalbėjimo potemė 12 klasei Nr. 12. Mintys skamba … Daugiau…