12 klasės kalbėjimas 2016 metai.
Potemės tema: 1. Pasirinkto lietuvių rašytojo stiliaus ypatybės. Nr. 1
Geriausiai Balį Sruogą visada prisiminsime kaip romanistą,tiksliau vieno memuarų romano „Dievų miškas“ autorių. Tačiau dar iki atsidūrimo Štufhofo koncentracijos stovykloje ir šio romano atsiradimo, Sruoga buvo poetas-simbolistas, dramaturgas, teatro, tautosakos specialistas, taip pat rašė literatūros kritiką – tam tikra prasme publicistiką. Taigi šioje kalboje vis dėlto norėčiau sutikti su temos pavadinime iškeltu teiginiu apie Balio Sruogos kūrybinį daugialypiškumą, įvairumą ir jį pagrįsti įvairiais pavyzdžiais. Manau, kad įžangai tiktų Balio Sruogos žodžiai apie jį patį: „Ir jeigu aš esu, tai todėl, kad žinau kiekviename pakeleivingame broly ir sesery gyvenančią sielą mano. Ir jeigu aš būsiu, tai tik todėl, kad mūsų niekas nemiršta.“ Šią citatą galime suprasti (traktuoti) įvairiai, tačiau iš jos matyti, kad autorius suprato savo kūrybos įvairialypę paskirtį ir naudą. Tikėjo, kad tai, ką kuria, yra prasminga. Šįkart pamėginsiu pristatyti tris Balio Sruogos kūrybos sritis: poeziją, dramaturgiją ir romaną „Dievų miškas“, taip sutikdamas (-a) su temos pavadinime išsakytu teiginiu apie jo kūrybos įvairiapusiškumą. Remsiuosi faktais iš rašytojo biografijos, literatūros kritika, jo kūriniais (poezija, proza, dramomis) ir taip pat asmenine kultūrine patirtimi.