12 klasės kalbėjimas 2016 metai.
Potemės tema: 12. Krikščioniškoji etika Lietuvos literatūroje (Jonas Biliūnas ir kt.). Nr. 12
Balys Sruoga (1896-1947m) – vienas žymiausių lietuvių rašytojų, prozininkas, poetas, kritikas, dramaturgas, prozininkas, literatūros ir tautosakos tyrėjas, kurio literatūrinis palikimas skaitytojus stebina ne tik menine skvarba, individualumu, bet ir įvairove. Balys Sruoga perėmė simbolizmo – ekspresionizmo – neoromantizmo idėjas. Rašytojas debiutavo 1911m. Straipsniais, eilėraščiais ,o vėliau susižavėjęs simbolizmu išleido pirmuosius rinkinius ( ,,Saulė ir smiltys“, ,,Dievų takais“ ir kiti). Didžiausias Sruogos asmenybės ir kūrybinės tvermės išbandymas buvo žiauriausia tikrovė – jis su kitais inteligentais buvo kalinamas hitlerinėje mirties stovykloje, Stutthofe. Be abejonės, galima teigti, kad Balio Sruogos memuarinis romanas ,, Dievų miškas“, pasakojantis apie hitlerinės stovyklos kasdienybę yra vienas geriausių lietuviškų kūrinių, kuriuos būtina žinoti ir prisiminti kiekvienam išsilavinusiam žmogui. ,,Dievų miškas“ laikomas ne tik puikia knyga, bet ir raštiniu liudijimu apie tų dienų įvykius. Knyga netelpa į jokius rėmus ir skaitytojus įtraukia kandžia ironija. Realūs košmarai ir autoriaus išgyvenimai bei stovėjimas ant mirties krašto (,,aš peržengiau mirties ir gyvybės slenkstį, pažvelgiau amžinybei į akis“) skatino susikurti slogioje aplinkoje tokį pasaulį, kuriame vis dar egzistuoja visi laisvos dvasios dėsniai. Pasaulį, kuriame aukštinamas protas, išlikusi atjauta ir smerkiamas smurtas. Manau, kad Balio Sruogos kūryboje ypatingai juntamas krikščioniškos etikos pasireiškimas todėl, kad autorius,net ir kritinėje situacijoje išliko žmogumi, užjautė mirusius stovykloje ir išaukštino žmogiškąsias dorybes.