12 klasės kalbėjimas 2016 metai.
Potemės tema: 14. Koks lietuvio (lietuvės) paveikslas kuriamas įvairių laikotarpių literatūroje (Marius Ivaškevičius ir kt.). Nr. 14
Šiuolaikinė Lietuva garsėja savo krepšininkais, plaukimo čempione Rūta Meilutyte ir cepelinais. Ir tai tikrai traukia kitų šalių turistus. Tačiau reiktų pagalvoti ir apie tai, kokį pačio lietuvio, kaip asmenybės, vaizdą darome kitoms tautoms. Visos tautos yra kažkuo išskirtinės. Ispanai garsėja savo aukštu temperamentu. Islamo šalys yra itin religingos. Kinai puoselėja savo senąsias tradicijas ir papročius. O kuo išskirtinė yra Lietuva? Kokie yra lietuviai? Kuo jie gali didžiuotis ir skirtis nuo kitų tautų? Šių atsakymų galima ieškoti literatūroje. Mat joje yra vaizduojami lietuviai įvairiais gyvenimo laikotarpiais. Ir šioje vietoje viena pagrindinių lietuvio (lietuvės) sąvybių yra darbštumas. Ši sąvybė atsispindi visuose laikotarpiuose. Lietuvoje nuo pat senų laikų yra priimta tai, kad žmogus turi būti darbštus, dirbti ir mylėti savo dirbamą darbą. O tie, kas išdrysta nesutikti ir pradeda tingyniauti yra nubaudžiami pačio gyvenimo. Nuo pat senų laikų imta manyti, kad tinginystė yra velnio sėta. Vadinas, žmogus, kuris yra darbštus, nebūna velnio tarnas. Štai kaip iš senovės atėjo tas lietuvio darbštumas. Tačiau lietuvių tauta garsėja ir kitomis geromis būdo sąvybėmis. Tad šiandien savo viešąjame lietuvių kalbos kalbėjime ketinu pagrįsti tweiginį, kad visais laiko tarpais lietuvio (lietuvės) paveikslas nekinta ir išlieka toks pat. Savo nuomonę pagįsiu lietuvių kalbos kūriniais.