12 klasės kalbėjimas 2016 metai.
Potemės tema: 19. Kokį poveikį kultūrai ir visuomenei daro kryptingai veikianti asmenybė? Nr. 19
XIXa. pab. – XXa. pradž. Lietuva išgyveno ypatingą laikotarpį – Tautinį atgimimą. Prieš kalbant apie temos pavadinime minimą aspektą – darbščius, veiklius žmones, kurie turėjo didžiausios įtakos kultūros ir visuomenės vystymuisi, reikia aptarti pačią Tautinio atgimimo sąvoką. Tautinis atgimimas – XIX a. pr. prasidėjęs lietuvių tautinių jausmų gaivinimo ir ugdymo laikotarpis, kai buvo siekiama atgaivinti Lietuvos istoriją, puoselėti kalbą, ugdyti raštiją. Reiškinys dar vadinamas Lietuvių tautiniu sąjūdžiu. Lietuvių tautinio atgimimo aplinkybes lėmė pirmiausia kelių žmonių įtaka: Simono Daukanto romantiškai vaizduojama Lietuvos istorija, iškeliama mintis apie savos, tautinės valstybės sukūrimą; Jono Šliūpo pirmą kartą iškelta politinės Lietuvos nepriklausomybės idėja, noras sumažinti lenkų įtaką Lietuvoje; Povilo Višinskio suformuota nacionalinės demokratijos samprata, iškeliamas šūkis „Lietuva – lietuviams” (tiesa, jo suprasti nereiktų kaip nors pagal šiuolaikinę sampratą; šiandien sakytume, kad tai netolerancijos apraiška, o tuomet nacionalizmas buvo neatsiejama Tautinio atgimimo dalis). Pagrindiniai Tautinio atgimimo židiniai buvo Vilniaus universitetas, Sankt Peterburgas, kuriame vienu metu gyveno Simonas Daukantas bei Varnių ir Žemaičių vyskupystė, kuriai vadovavo Motiejus Valančius (ten buvo padedama knygnešiams; paskelbta priešinimosi rusinimui programa).