„Kas tautai gali būti brangesnis už jos prigimtą kalbą? Tai kiekvienos tautos stipriausia pilis, jokių priešų neįveikiama, kol turi tikrus apgynėjus“, – teigė rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais aptarkite, kas turėtų saugoti ir ginti kalbą
5 (100%) 1 vote

„Kas tautai gali būti brangesnis už jos prigimtą kalbą? Tai kiekvienos tautos stipriausia pilis, jokių priešų neįveikiama, kol turi tikrus apgynėjus“, – teigė rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais aptarkite, kas turėtų saugoti ir ginti kalbą

10 klasės kalbėjimas 2017 metai.
Potemės tema: Kalba „Kas tautai gali būti brangesnis už jos prigimtą kalbą? Tai kiekvienos tautos stipriausia pilis, jokių priešų neįveikiama, kol turi tikrus apgynėjus“, – teigė rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais aptarkite, kas turėtų saugoti ir ginti kalbą Nr. 1

Parsisiųsti kalbėjimo pavyzdį

Kalba – tai mūsų tautos vienybės simbolis, tai tarsi siūlas jungiantis mus tarpusavyje į vieną bendrą visumą – tautą. Iš Lietuvos istorijos galime, suprasti, kad mūsų bendra kalba, jos puoselėjimas, jau nuo senų laikų buvo pagrindinis ir svarbiausias ginklas, baudžiavos, okupacijos, karo metais. Kiek kraujo ir pastangų ją saugant išliejo mūsų protėviai, tik jų dėka mes šiandiena kalbame lietuviškai. Tais senais laikais pagrindiniai gimtosios kalbos saugotojai buvo mūsų inteligiantija, meno, literatūros, mokslo, tikėjimo atstovai, tokie kaip V. Kudirka, J.Basanavičius, Maironis, bei begalės paprastų žmonių, kurie nepabūgę nieko slapčia mokydavo, slapčia gabendavo lietuviškas knygas. Šie žygdarbiai – mums kaip įrodymas, kokia svarbi gimta kalba, tai tarsi priminimas, kad privalome puoselėti ir saugoti ją, kad šių drąsių žmonių darbas ir pasiaukojimas nebūtų nuėjęs veltui. Nors šiandiena atrodytų, kad Lietuvių kalbai niekas negresia, bet iš tiesų, lietuvių kalba, kaip ir lietuvybė sparčiai nyksta. Emigracijos mastai tik įrodo, kad šiandieninis lietuvis renkasi, ne savo gimtąjį kraštą, o ieškodamas, geresnio, turtingesnio gyvenimo renkasi svetimą, ekonomiškai naudingesnę šalį.  Lietuvoje jau tampa įprasta matyti įmonių ar įstaigų pavadinimus kitomis kalbomis, net gi radijo ar televizijos stotys renkasi labiau populiarios anglų kalbos pavadinimus. Jau nieko nebestebina, kai miesto vitrinose matome angliškus užrašus, o gatvių pavadinimai yra rašomi lenkiškai.