12 klasės kalbėjimas 2016 metai.
Potemės tema: 4. Kaip pasikeistų Kristijono Donelaičio kūryba išvertus ją į šiuolaikinę bendrinę lietuvių kalbą? Nr. 4
Kūryba – tai žmogaus saviraiškos būdas, leidžiantis kiekvienam asmeniui kurti ir sukurti kažką unikalaus, išreikšti savo mintis, emocijas, išgyvenimus. Tikra, nuoširdi kūryba išlieka per amžius. Tokių pavyzdžių apstu literatūroje. Tai leidžia kitoms kartoms suprasti, kad tik nuoširdžiai kuriamas kūrinys, į kūrį įdedama daug darbo, laiko, pastangų ir jėgų gali tikėtis tokio populiarumo ir amžių išsilaikymo. Tačiau šiuolaikinis žmogus jau negali pilnai suprasti antikinių ar kitose epochose kurtų kūrinių. Mat jie yra parašyti to meto žmonių kalba, kuri skiriasi nuo šių dienų lietuvių vartojamos kalbėsianos. Tad vertėjams tai yra didžiulis darbas išversti kūrinį taip, kad jis nebūtų per ne lyg sudėtingas ir nesuprantamas arba atvirkščiai, per daug paprastas ir banalus. Pirmu atveju pats kūrinys būtų nesuprastas, antru – per daug paprastas. Dabartinė lietuvių bendinė kalba neturi tiek daug įvairių reikšmių žodžių, skirtingai nei poezijoje ir kitoje kūryboje, kurioje buvo naudojama kitų tarmių žodžiai, senoviniai išsireiškimai. Vienas iš tokių rašytojų buvo evangelikų liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis. Jo kūryba pasižymėjo išskirtinumu, vartojamų žodžių bei frazių gausa ir įvairove. Tad šiandien savo lietuvių kalbos kalbėjime noriu savo nuomone pagrįsti teiginį, kad Kristijono Donelaičio kūrybą išvertus į dabartinę bendrinę lietuvių kalbą ji būtų nesuprasta ir neįvertinta šiuolaikinio lietuvio.