12 klasės kalbėjimas 2016 metai.
Potemės tema: 5. Kaip kalba padeda atskleisti vaizduojamąjį laikotarpį Mariaus Ivaškevičiaus Madagaskare? Nr. 5
Veikėjų paveikslai įkūnija ne tik skirtingas idėjas, bet ir pašiepia neigiamas lietuvio charakterio savybes, tokias kaip naivumas, kritinio mąstymo stoka, neapykanta kitataučiams, pasipūtimas, agresyvumas, priešiškumas kaimynams. Taigi, herojiškas, romantizuotas ar žemdirbio paveikslas, būdingas klasikinei literatūrai, modernaus rašytojo nebetenkina. Pjesėje vartojama stilizuota tarpukario laikų kalba kelia juoką ir iš dabarties perspektyvos leidžia suvokti pokyčius. Pašiepdamas tautinius mitus, Ivaškevičius skatina mąstyti apie tai, kas mūsų istorijoje ir kultūroje iš tiesų amžina ir svarbu, o kas virtę prietarais ir stabdžiu. „Madagaskaras“ – vienas ryškiausių postmodernizmo ir naujosios istorinės dramos pavyzdžių, kurioje savikritiška ironija yra neatsiejama nuo tautos meilės. Paneigdamas mitus apie lietuvių kilmę, nacionalinį charakterį, kalbą ir agrarinę pasaulėjautą, M. Ivaškevičius atkleidžia kitokį, modernų individo santykį su istorija, o prototipus tikrovėje turintys personažai leidžia įvairių šalių žmonėms atpažinti universalius charakterius.