13. Istoriniai procesai keičia lietuvių kalbos etiketo normas. Kokius kalbos etiketo pokyčius pastebite lygindami XX a. I pusės ir šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrinių veikėjų dialogus ir / ar gretindami savo kartos, savo tėvų ir senelių bendravimo būdą?
Lietuvių kalbėjimo potemė 12 klasei Nr. 13.
Kalba yra vienas iš tų dalykų, kuri mus vienija, bet tuo pačiu ir išskiria iš kitų. Aš kalbu ne tik apie žmones, bet ir apie gyvūnus. Juk kiekvienas iš jų turi savo atskirą kalbą, kuri leidžia puikiai bendrauti su kitais aplinkiniais. Taip ir žmonės – jie kalbasi atrodo tokia pačia kalba, bet tiek kiekviena tauta, tiek kiekvienas amžius turi kažką tokio savito ir nebe pakartojamo. Tai kažkas, ko negalima nei nukopijuoti, nei perdaryti, nei pamiršti. Mat visą kalbą ir kalbėsianos kultūrą puikiai užfiksuoja rašytinėse knygose ir dokumentuose, bei literatūroje. Ypač literatūra. Ji yra tiesiog to meto žmogaus kalbos etiketo ir normų pavyzdys. Ir nuo šių dienų tikrai galima būtų rasti ne vieną ir ne du skirtumus kalbos kultūroje. Tad šendien savo kalbėjimo temoje šnekėsiu apie XX a. I pusės ir šių dienų žmonių kalbėjimo skirtumus.